Morkaus 3

₁Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. ₂Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šabo dieną, kad galėtų apkaltinti. ₃Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!“ ₄O juos paklausė: „Ar šabo dieną leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo. ₅Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka atgijo. ₆Išėję fariziejai tuojau ėmė tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.

₇Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, ₈Jeruzalės ir Idumėjos, iš Užjordanės bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus. ₉Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia jo nesuspaustų. ₁₀Mat jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi norėdami prisiliesti. ₁₁Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ ₁₂Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų.

₁₃Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas jį. ₁₄Ir jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio ₁₅ir jie turėtų galią išvarinėti demonus. ₁₆Paskyrė Dvylika: Simoną, pavadinęs jį Petru, ₁₇Zebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadino Boanerges, tai yra „griaustinio vaikai“), ₁₈Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, Simoną Kananają ₁₉ir Judą Iskarijotą, kuris jį ir išdavė.

₂₀Jėzui sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. ₂₁Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo sakydami, kad jis netekęs nuovokos.

₂₂Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“, ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“. ₂₃O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? ₂₄Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. ₂₅Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. ₂₆Todėl, jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. ₂₇Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“.

₂₈„Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų, ₂₉bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. ₃₀Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.

₃₁Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir lauke sustoję per kitus prašė jį iškviesti. ₃₂Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško tavęs“. ₃₃O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ ₃₄Ir apžvelgęs aplink sėdinčius pasakė: „Štai mano motina ir broliai! ₃₅Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.